Žemėlapis - Bogoras (Kabupaten Bogor)

Indonezijos vėliava

Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.